Vaistažolės ir jų sėjimas
Kai nusprendžiau, kad auginsiu namuose augalus, norėjau kad tai būtų ne tiktai puošnūs, bet ir naudingi augalai, todėl nusprendžiau auginti vaistažoles. Ruduo, matyt, ne pats tinkamiausias laikas daiginti šviežias žoleles, tačiau sudarytomis natūraliomis sąlygomis, augaliukai turėtų peržiemoti kambaryje. Pavasarį planuoju juos išvežti į sodą ir persodinti į lysvę. Sėklas rinkausi viename iš prekybos centrų, sodo prekių skyriuje. Pavyko rasti šešių rūšių vaistažoles: ramunėles, mėtas, medetkas, melisas, agurkles bei gelsves. Ką su jomis galima daryti aprašysiu vėliau, o dabar pakalbėkime apie patį daiginimo procesą.
Pirkau tiktai lietuviškas sėklas. Visų žolelių dygimo laikas skiriasi – nuo dienos iki keleto savaičių.
Įsigijau daiginimo indelių, kurių viename pake būna 12 vnt., o kainuoja vos keliasdešimt centų, du 10 litrų pakus kompostinės žemės. Visus indelius užpildžiau žeme ir sėjau sėklas. Smulkias sėklas tiesiog bėriau į padarytą, maždaug 1 cm gylio duobutę, o stambesnes sėklas sėjau po 1 – 2 palikdamas tarpus, kad daigeliai nenustelbtų vienas kito. Žemę negausiai paliejau, sudėjau indelius ant padėklo bei užklojau plastiko maišeliu, sukurti šiltoms ir drėgnoms sąlygoms. Visus indelius palikau tamsoje, kasdien tikrindamas ar neišdygę augalai. Pirmosios pasirodė medetkos – po pirmosios nakties, kurias ir pradėjau „pratinti“ prie šviesos, vis išnešdamas ant rytinės ir vakarinės saulės bei laikydamas per dieną pavėsyje. Visos žolės lauke gyvena mūsų klimate, tad jos mėgsta drėgmę, tačiau būkite atsargūs ir neperliekite.
Vaistažolės
Dabar aptarsiu visas pasėtas vaistažoles ir jų naudą bei panaudojimo galimybes.
Medetkos – lengvai auganti ir kvepianti vaistažolė su labai gražiais geltonais žiedais. Be abejo, žydi vasaros metu, o vartojami jų sudžiovinti žiedai. Daromi įvairūs antpilai bei arbatos, tinkančios turintiems virškinimo problemų, sergantiems širdies ir kraujotakos ligomis, taip pat ir peršalus. Taip pat galima naudoti ir natūraliai arbatai plikinti.
Mėtos – tai labai naudingos vaistažolės. Galima daryti kaukes odai, virti arbatas. Ypač pasižymi antibakteriniu poveikiu, padeda virškinimo sistemai bei nuo galvos skausmo. Augalas nereikalauja ypatingos priežiūros, tiesiog vis reikia patikrinti, kad nebūtų perdžiūvusi žemė.
Melisos – panašus į mėtą augalas, tačiau kiek kitokio skonio. Taip pat geriamos arbatos bei daromi įvairūs antpilai. Melisa taip pat nelepus augalas, tačiau negavus drėgmės greitai nudžiūsta. Padeda virškinimui, be to melisos arbata yra lengvi raminamieji.
Agurklės – tai labai aukštas augalas, pasižymintis gražiais mėlynais žiedais. Agurklės lapai valgomi, labai primena agurkų skonį, todėl tinka į salotas bei kitus patiekalus, o jų žiedai cukruoti, todėl puikiai paskaninsite saldžius patiekalus. Taip pat daromi antpilai skrandžio opaligei gydyti bei atsistatyti po sunkaus sirgimo.
Gelsvės – mėgstantis šilumą augalas, todėl tinkamas sėti pavasarį, o auginti vasarą. Tai naudojamas labiau kaip prieskoninis augalas maistui gardinti. Lapuose yra vitamino C, o šaknyse daug eterinio aliejaus.
Čiobrelis – daugumos žinoma vaistažolė, naudojama arbatoms virti, užpilams daryti bei kaip prieskonis, maistui skaninti. Kaip augalas nereikalauja ypatingos priežiūros. Gali būti vartojamas tiek žalias, tiek ir džiovintas. Ypač tinka peršalimo ligoms gydyti, pasižymi stipriu antibakteriniu ir antivirusiniu poveikiu.
Kitose rubrikose rašysiu: kaip atgaivinau nudžiūvusią melisą, kodėl „išbėga“ daigai ir ką daryti, kad taip nenutiktų. Taipogi dalinsiuosi savo patirtimi kaip sekasi auginti aprašytus ir nufotografuotus augaliukus ????
P.S. Jei norite ką nors pridurti nuo savęs ir turite patarimų, drąsiai komentuokite