Vaistažolių ir prieskonių džiovinimas namuose

Po šiuo straipsniu, netrukus atsiras vaizdo įrašas šia tema, tad jei labiau mėgstate žiūrėti video, tuomet jį rasite po straipsniu, apačioje.

Turbūt kiekvienas norime turėti natūralių arbatų, kurios gali pagelbėti ir susirgus bei būti puiki alternatyva cheminiams vaistams. Natūralūs švieži prieskoniai taip pat savo skoniu neprilygsta, parduotuvėje pirktiems pakuotiems prieskonių mišiniams.

Ką tik nuskintas žalias baziliko lapas visada bus aromatingesnis už smulkintas pakuotas žoleles, netgi ir sudžiovintas natūralus prieskonis suteiks maistui visai kitokį aromatą, net nekalbant apie sudėtyje esančius vitaminus.

Taigi, žinome, kad viskas sveika ir skanu, tačiau ką auginti darže ar namuose ant palangės?

Tai priklauso nuo jūsų pačių, ką daugiau vartojate ar prieskonius ar žolelių arbatas, bet galite turėti ir to, ir to. Pavyzdžiui čiobrelis yra universali žolelė, kuri gali būti naudojama arbatai plikinti ar maistui gardinti, tiek šviežias, tiek ir džiovintas. Rozmarinas labai skanus ir šviežias, ir džiovintas prieskonis kepamai mėsai ar keptiems bulvių patiekalams gardinti. Pankolis, iš išvaizdos nesiskiriantis nuo krapų, tačiau turi lengvai saldų anyžinį skonį, taip pat tinka maistui gardinti ir arbatoms virti.

Raudonėliai ir pankoliai

Savo prieskonių rinkinyje, taip pat rekomenduočiau turėti raudonėlio ir peletrūno. Visi šie prieskoniai tiks trumpalaikiam mėsos marinavimui ir labai greitai perduos savo aromatą mėsai.

Labai skani šviežių mėtų ar melisų arbata, veikia raminančiai, tinka gerti vakare prieš miegą, o taip pat ir virškinimui gerinti. Šios žolelės taip pat gali būti plikomos ir džiovintos, tačiau jų džiovintų skonis bus kiek kitoks.

Taip pat turėdami daug skirtingų žolelių, galėsite daryti įvairius jų mišinius, pagal jums patinkančius skonius. Arbatai aš dažniausiai maišau mėtas ar melisas su čiobreliais. Marinuojant mėsą kepimui aš mėgstu dėti rozmarino ir raudonėlio mišinį. Skaniausia naudoti dar šviežius lapelius, nes jie lengviau perduoda savo aromatą kartu su sultimis, ypač jei dar truputį sutrinate lapelius dėdami į maistą.

Kaip aš džiovinu žoleles?

Džiūstančios žolelės

Kadangi džiovinu namų sąlygomis mieste, tai džiovinu uždarame, tačiau kvėpuojančiame balkone po staliuku, plačiai paskleidęs ant laikraščių, kad nebūtų sudėta vienos ant kitų. Ką tik nupjautas žoleles, jei yra galimybė, reikėtų kuo skubiau sudėti džiovinimui, taip jos nenuvys ir iš karto prasidės džiuvimo procesas. Kodėl po staliuku? Tam, kad negautų tiesioginių saulės spindulių, nes tuomet žolelės išlaiko savo naudingąsias ir skonio savybes. Taip išskleistas žoleles palieku maždaug iki 3 savaičių laikotarpiui, po to dar patikrinu ar gerai išdžiūvę. Jei gerai sudžiūvę, tuomet jos trupa patrynus tarp pirštų ir jau galite supakuoti į dėžutes ar maišelius. Aš pats arbatžoles pakuoju į medžiaginius maišelius, kad jos nuolat kvėpuotų, be to dažnai verdu arbatą, todėl patogiau pasiimti. Prieskonius laikau vakuuminėse stiklinėse ar plastikinėse dėžutėse, nes taip išlaikomas ilgiau ir stipresnis prieskonių aromatas. Geriausia vieta žolelių džiovinimui, jei turite galimybių yra kaimiškomis sąlygomis, kur nors švarioje, gerai vėdinamoje patalpoje – malkinėje ar palėpėje ir džiovinti pakabintas surištas kuokšteliais.

Jei labiau mėgstate vaizdo įrašus nei skaitymą, siūlome filmukų seriją:

Pasidalinkite savo mintimis