Apie augalų persodinimą…
KAS NENORITE DAUG SKAITYTI, NETRUKUS PADARYSIU VIDEO ĮRAŠĄ, KURIAME IŠDĖSTYSIU VISĄ ŠIĄ INFORMACIJĄ.
Augalų persodinimas gan sudėtingas procesas, reikia žinoti kokias žemes pasirinkti persodinimui, kiek drėgmės reikia prieš ir po persodinimo ir netgi kada tam tinkamas laikas, be to reikia stengtis kuo mažiau pažeisti augalo šaknis. Persodinant kambarinius augalus, taip pat reikia pasirinkti maždaug 2-3 kartus didesnį vazoną, kad kuo ilgiau nereikėtų vėl liesti persodinto augalo.
Tinkamiausias laikas augalų persodinimui yra pavasarį ir vasarą, kada yra pakankamai šviesos ir šilumos bei patys augalai yra gyvybingiausi ir geriausiai prisitaiko naujoje žemėje ar vietoje. Kai kurioje literatūroje net minima, kad reikėtų atsižvelgti ir į mėnulio fazę (tinkamiausia yra pilnatis), tačiau aš pats į tai nežiūriu ir persodinu, kada matau, jog augalui nepatogu augti esamoje vietoje ir nekreipiu dėmesio net į sezoną, nes pas mane vien kambariniai augalai.
Pavasarį persodinant kambaryje daigintus ir augintus daigelius į dirvą susiduriama su dar vienu iššūkiu augalams – tai lauke gyvenantys kenkėjai. Be to persodinus į lysvę pasikeičia ir dirvožemio sudėtis, kadangi dauguma iš mūsų sėklas daiginame pirktoje kompostinėje žemėje, kuri stipriai skiriasi nuo lauko dirvožemio. Daiginti sėklas vazonėliuose, tačiau naudojant dirvožemio žemę irgi ne išeitis, kadangi galima atsinešti iš lauko kenkėjų ir daigeliai bus sunaikinti net neūgtelėję.
Tai o kaip kovoti su kenkėjais?
Kovai su kenkėjais galite naudoti pesticidus, tačiau jei auginate vaistažoles ar daržoves, chemijos naudoti nesinori. Tokiu atveju, geriau palaukti kol daigeliai ūgtelės ir tvirtai šaknimis įsitvirtins žemėje, o tik tada persodinti, taip tvirtesnis daigas geriau atlaikys negandas. Be to rudeniop, paliekant viską žiemai, reikėtų daržą ar šiltnamį gerai išvalyti nuo senų augalų ir nepalikti jų suirti, o išnešti. Kad žemės sudėtis stipriai nesiskirtų, turėtumėte pirkti žemę daiginimui, pagal jūsų daržo žemės sudėtį, tarkime žemę maišytą su smėliu ar kompostinį juodžemį, jei ir jūs savo dirvą maišote su kompostu. Patartina vengti durpžemių, nes tai labai greitai išsausėjanti ir sukrintanti žemė, kas neleis kvėpuoti jauno daigelio šaknims ir neužtikrins pakankamai drėgmės, o be to tokios žemės dirvoje nebūna, tad smarkiai skirsis rūgštingumas ir maistinė sudėtis.
Jei persodinate kambaryje auginamus augalus, patarčiau naudoti tokio pačio tipo žemę, kurioje ir daiginote sėklas, o jeigu pirkote parduotuvėje jau sudaigintą augalą, tuomet geriausiai persodinti į kompostinę žemę. Kaktusiniams augalams geriausiai naudoti juodžemį maišytą su smėliu, nes tai sukuria panašią aplinką, kurioje jie natūraliai auga. Kambariniams augalams nerekomenduojama naudoti durpių.
Augalo persodinimas – kruopštus procesas
Pats persodinimo procesas yra labai kruopštus ir atsargus darbas. Dieną prieš persodinimą, aš visada gausiai palieju, kad augalai atsigertų, tačiau žemė būna drėgna, bet ne šlapia. Jei augalas yra minkštame vazonėlyje, visą žemių gumulą tarsi išspaudžiame iš jo, o jeigu kietas ar molinis, tuomet gali būti šaknys ir žemės prilipę prie sienelių, tad reiktų atmirkinti vandeniu. Sodinant į naują vazoną, reikėtų padaryti duobutę, tokio gylio, kad įstačius augalą, jis nebūtų užkastas giliau nei buvo prieš tai, kitaip pradės pūti šaknys. Įstačius šaknis į padarytą duobutę, jas truputį užpilame šviežia žeme ir apspaudome pirštais pakraščius ties vazono sienelėmis, taip įtvirtindami augalą centre, kad stiebas nenulinktų ar nenuvirstų. Po persodinimo, dar kartelį gausiai palieju ir daugiau nelaistau maždaug 3-5 dienas. Po persodinimo, jei žemė paviršiuje atrodo per sausa, būtinai visada patikrinu įkišdamas pirštą giliau, nes paviršius gali atrodyti apgaulingai ir toliau laistant galimas vandens perteklius.
Jei mėgstate vaizdo įrašus labiau nei skaitymą, siūlome pasižiūrėti filmukų seriją: